Čapultepeko mūšis ir „Niños Héroes“

Čapultepeko mūšis

Rugsėjo 13-oji žymi Čapultepeko mūšio ir „Niños Héroes“ Meksikoje metines – šis mūšis įvyko 1847 metais. Viskas prasidėjo, kai Jungtinės Valstijos paskelbė karą Meksikai siekdamos išplėsti savo teritoriją, pirmiausia norėdamos užkariauti Teksasą, Aukštutinę Kaliforniją ir Naująją Meksiką.

1847 metų rugsėjo 12 dieną, maždaug penktą valandą ryto, Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti buvusią Čapultepeko karo mokyklą. Rugsėjo 13 dieną amerikiečiai vėl puolė su didžiule jėga, todėl generolas Nicolás Bravo įsakė visiems Karo mokyklos (Colegio Militar) kariūnams ją palikti. Nepaisydami šio įsakymo, kai kurie jaunuoliai nusprendė likti kovoti ir ginti pilį savo gyvybe. Tarp tų, kurie liko iki galo, buvo šeši Niños Héroes, gynęsi tomis menkomis ginklų atsargomis, kurias turėjo, o galiausiai – net ir savo kūnais.

Amerikiečių kariuomenė galiausiai atėmė gyvybes šiems jaunuoliams, kurie gynė pilį savo gyvybe, ir laimėjo karą. Dėl milžiniškos šių kariūnų drąsos jie žinomi kaip „Niños Héroes“.

„Niños Héroes“

Vicente Suárez: gimęs Pueboje, neaukšto ūgio, būdamas 14 metų jis paėmė šautuvą ir gynė pilį.

Fernando Montes de Oca: gimęs Meksiko mieste, jam buvo 18 metų ir jis priklausė Pirmajai kuopai, todėl buvo pasiruošęs bei apmokytas kovoti su bet kokio pobūdžio puolimu.

Francisco Márquez: jauniausias iš grupės, vos 12 metų, gimęs Gvadalacharoje. Jis prisimenamas dėl didžiulės drąsos ir dabar yra vienas iš įžymiųjų Gvadalacharos asmenybių.

Juan de la Barrera: gimęs Meksiko mieste, 19 metų amžiaus, buvo Pedro de la Barreros, vieno iš ispanų konkistadorų, atvykusių su Hernánu Cortésu, giminaitis.

Agustín Melgar: gimęs Čivavoje ir žinomas kaip kūrybingiausias iš visų, nes kovos metu bandė sukurti pistoletą.

Juan Escutia: mūšio metu jam buvo 20 metų, ir iki šiol jis yra žinomiausias iš visų vaikų didvyrių istorijų dėl garsiosios versijos, kad jis šoko nuo pilies viršaus, apsisukęs Meksikos vėliava.